Nuo kovo 1 d. Panevėžio miesto daugiabučių namų gyventojams nemokamai bus dalijami kibirėliai, skirti maisto ir virtuvės atliekoms rinkti. Maisto atliekų rūšiavimo kibirėlių dalijimas daugiabučių namų gyventojams bus vykdomas bendradarbiaujant UAB „Panevėžio būstas“, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Nuo kovo 1 d. daugiabučių namų pirmininkai ar daugiabučių namų administratoriai gali kreiptis į minėtas įmones dėl maisto atliekoms rūšiuoti skirtų kibirėlių atsiėmimo (viso daugiabučio namo gyventojams).
Gyventojai maisto ir virtuvės atliekas turės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Dalijami kibirėliai – tik viena iš galimų maisto ir virtuvės atliekų rinkimo priemonių, šioms atliekoms į kibirėlį sudėti tinka visi maišeliai, kokius naudojate ir kitoms atliekoms. Pažymėtina, kad maisto atliekose neturi būti skysčių. Svarbiausia, kad tokios atliekos po jų atskyrimo būtų išpiltos į jiems skirtus maisto ir virtuvės atliekų konteinerius. Jų mieste šalia buitinių atliekų konteinerių aikštelių bus pastatyta 191. Surinktos maisto ir virtuvės atliekos keliaus į mechaninio ir mechanino-biologinio apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu baigiami įrengti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre kartu su kita maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo infrastruktūra. Iš šių atliekų bus išgaunamos dujos, o likęs substratas kompostuojamas arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos.
Ruošiant maistą kiekvienoje virtuvėje atsiranda atliekų, kurių niekas nevalgo, o namų sąlygomis ne viską galima kompostuoti, pvz. popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, mėsos, žuvies kaulai, pieno produktų likučiai, citrusinių vaisių žievės minėtam kompostavimui netinka. Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma. Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto, 87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan. Pirmieji maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą jau išbandė 67 miesto daugiabučiai, esantys tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių. Daugiau nei 1700 panevėžiečių išdalyti specialūs 7 l talpos kibirėliai, skirti augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekoms rinkti, įteiktos atmintinės, kokias atliekas galima į juos mesti. Taip pat dešimtyje šio mikrorajono teritorijoje įrengtų kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelių pastatyti maisto atliekų surinkimo konteineriai.
Į maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius gyventojai turės mesti:
vaisius, daržoves ir jų likučius;
kambarinius augalus ir jų dalis;
duonos gaminius ir makaronus;
arbatos tirščius ir pakelius;
kavos tirščius ir jų popierinius filtrus;
mėsos, žuvies atliekas, kaulus;
kiaušinių lukštus;
popierinius rankšluosčius ir servetėles;
naudoti jau nebetinkamus maisto produktus;
riebalais išteptą popierių ir kartoną.
Į maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius negalima mesti:
maisto, supakuoto metalinėse, plastikinėse ar stiklinėse pakuotėse.
Panevėžio miesto savivaldybės inf.