Rudenį Panevėžyje dažnas susiduria su tuo pačiu klausimu – kaip teisingai surinkti rudenį sparčiai besikaupiančias žaliąsias atliekas? Daugiausia rūpesčio kelia nuo medžių krentantys lapai, prieš žiemą nupjauta žolė, nugenėtos krūmų ir medžių šakos. Savo patarimais dalinasi Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose atliekų surinkimu ir miesto tvarkymu besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas.

– Bene dažniausias klausimas rudenį – tai ar galima sugrėbtus lapus tiesiog sudeginti?

– Tikrai taip, šio klausimo labai dažnai sulaukia ir mūsų darbuotojai, surinkinėjantys buitines atliekas, ir telefonu beveik kasdien atsiranda besidominčių. Sovietiniais laikais, kai aplinka ir jos tarša menkai kas rūpinosi, buitinis žaliųjų atliekų deginimas buvo dažna ir paplitusi praktika. Tačiau visoje Europos Sąjungoje yra aiškios taisyklės, kad toks sprendimas nei tinkamas, nei skatintinas.

Žaliąsias atliekas (kaip ir vasaros laikotarpiu) turime rinkti ir tinkamai tvarkyti – kai yra galimybė, kompostuoti, kai nėra – išvežti į atitinkamas galimybes turinčius sąvartynus, atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau deginti – ne, to daryti negalima. Dar daugiau – už tai numatyta administracinė atsakomybė, mieste dirbantys aplinkosaugos specialistai gali skirti ne tokią jau ir mažą baudą.

– Tai kur lapus turėtų vežti eiliniai gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose?

– Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad gyventojai žaliąsias atliekas turėtų pristatyti arba į specialiąsias  priėmimo aikšteles , arba atvežti į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, esančią Panevėžio regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne Dvarininkų kaime (visų vietų sąrašas – lentelėje). Be to, žaliąsias atliekas Panevėžio miesto gyventojai (bet tik jie) gali atvežti ir tiesiogiai į „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelę, įsikūrusią Pilėnų g. 43.

-Visais šiais atvejais žaliųjų atliekų priėmimas iš Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra nemokamas, tik būtina turėti asmens dokumentą ir jį pateikti priimančiam specialistui, kuris patikrina, ar asmuo yra sudaręs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį. Beje noriu priminti, kad priimamų žaliųjų atliekų didžiausias leistinas kiekis gyventojui per metus – 200 kg, o didesnius šių atliekų kiekius reikėtų vežti į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę esančią Dvarininkų kaime.

– O tokia tvarka galioja tik gyventojams?

– Taip, reikalavimai yra kiti, jeigu kalbama apie įmones, organizacijas ir – ypač svarbu – daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas. Visi šie subjektai patys užsiima žaliųjų atliekų išvežimu ir pridavimu. Tai reiškia, kad tiek verslo įmonės, tiek savivaldybės ar valstybės įstaigos turi žaliąsias atliekas ne tik surinkti pačios, bet ir nuvežti jas į atliekų tvarkymo įrenginius.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali nuomotis specialųjį transportą ar didžiatūrius atliekų surinkimo konteinerius žaliųjų atliekų surinkimui ir išvežimui. Šiais metais tokių sutarčių dėl žaliųjų atliekų tvarkymo su šiomis įstaigomis „Panevėžio specialus autotransportas“ yra sudaręs dešimtis ir aktyviai padeda surinkti bei išvežti nukritusius lapus, tvarko želdynus, teikia kitas susijusias paslaugas.

Ir, žinoma, skirtingai nei gyventojams, šiems subjektams tai nėra nemokama paslauga. Priklausomai nuo apimčių ir reikalingo įsitraukimo lygio mūsų bendrovė siūlo lanksčias sąlygas.

– O gal, visgi, galima pagudrauti ir vieną kitą maišą lapų suberti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius?

– Ne, taip elgtis negalima. Draudžiama žaliąsias atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Už tokį neleistiną elgesį atliekų turėtojas gali būti nubaustas ir gauti administracinę baudą. Operatoriai, pastebėję, kad mišrių atliekų konteineriuose yra žaliųjų atliekų, fiksuoja atliekų tvarkymo pažeidimą, palieka specialų įspėjimą gyventojams ir tokių konteinerių turinio netuština, palieka, kad gyventojai atliekas atskirtų ir tik klaidas sutvarkius atliekas paima.

Turime elgtis atsakingai – tokie „gudravimai“ reiškia, kad atliekų tvarkytojai susikuria bėdą „sau ant galvos“. Nes neplaninis atliekų surinkimas – labai retas, klaidą padarę tvarkytojai tiesiog turi laukti kito ciklo, o tai reiškia, kad atliekų konteineriai persipildo, pradeda sklisti kvapai, atliekas nešioti pradeda vėjas ir paukščiai. O tais atvejais, kai atsiunčiamas pakartotinis transportas, visa tai kainuoja. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad toks vienas „papildomas atvažiavimas“ tvarkymo kaštus padidina kone šimtu eurų. O jeigu tokių atvejų pasitaiko keli šimtai ar net tūkstančiai – visa tai gula į bendrą miesto atliekų tvarkymo tarifą. Todėl už tokį neatsakingą kai kurių miestiečių atliekų tvarkymą metų pabaigoje susimoka visi panevėžiečiai.

– O kokia situacija su lapų krūvomis šalia kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelių? Ar galima „supilti“ krūvą lapų ir tikėtis, kad juos kažkas išveš?

– Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybė pritarė tvarkai, jog daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos (bet tik jos), tvarkančios savo ir viešąsias erdves, išimties tvarka  gali kreiptis į Miesto infrastruktūros skyrių (tel. 8 45 501 308) dėl lapų išvežimo nemokamai vieną kartą šio rudens sezono metu ir aptarti kur bus  laikinai sukrauti surinkti  lapai šalia važiuojamosios vidaus kelio dalies  iš kur mūsų darbuotojai sugrėbtus lapus (bet nesumaišytus su kitų rūšių atliekomis) galėtų surinkti ir išvežti (tačiau to negalima daryti prie ar pačioje konteinerių aikštelėje). Pabrėžčiau, jog tokia išimtis numatyta tik bendrijoms – individualių namų gyventojai ar privačios įmonės, organizacijos taip daryti negali.