Vagims, vandalams ir šiukšlintojams nėra šventos net ir kapinės. Šilaičių kapinėse vandalai apdegino biotualetą. Ilgapirščiai neaplenkia gyventojų patogumui įrengtų įrankių stendų, vagia net ir specialiu ženklu pažymėtus laistytuvus ir kibirus, taip pat įvairius, brangiau kainuojančius augalus. O kai kurie nesidrovi iš namų atvežti buitines atliekas ir išmesti į kapinių konteinerius.

Tad darbo per akis turi tiek už kapinių priežiūrą atsakinga bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“, tiek Panevėžio rajono seniūnijų kapų prižiūrėtojai.

Svarstoma įrengti stebėjimo kameras

Už Panevėžio miesto Šilaičių civilinių kapinių, Pašilių kapinių, Kristaus Karaliaus katedros kapinių Ramygalos g., Senųjų miesto kapinių, Stačiatikių (provoslavų) kapinių J. Tilvyčio g. ir Karių kapinių Krekenavos g. priežiūrą atsakinga akcinė bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“.

Įmonės komunikacijos specialistė Justina Indulytė pasakojo, kad bendrovės specialistų komandą pasiekė informacija apie apdegintą biotualetą Šilaičių kapinėse.

„Apmaudu, kad tokioje vietoje jau ne pirmą kartą vyksta tokie ar panašūs nutikimai. Prieš daugiau nei mėnesį buvo užfiksuotas nutikimas su biotualetu. Į jo klozetą buvo primesta įvairiausių daiktų: žolių, žvakių, žvyro, pridaužyta stiklų. Tą kartą jis buvo išvalytas ir paruoštas naudojimui. Svarstoma ateityje tokiose zonose įrengti aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameras, kurios padės identifikuoti pažeidėjus ir tikėtina, kad bent šiek tiek juos atbaidys nuo tokių išpuolių. Visuomenei turėtų būti žinoma, kad už turto niokojimą gresia atsakomybė įstatymų numatyta tvarka“, – kalbėjo J. Indulytė.

Pasak komunikacijos specialistės, šįkart į policiją bendrovė nesikreipė.

„Prieš keletą metų, kai iš Pašilių ir Kristaus Karaliaus katedros kapinių buvo pavogti tualetai, kreipėmės į policiją, tačiau vagystė nebuvo išaiškinta. Vagys nebuvo identifikuoti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas“, – teigė ji.

Realybė atsispindi sąskaitose

J. Indulytę stebina niekadėjų elgesys, kad net ir šventoje, žmonėms jautrioje vietoje niokojamas ir gadinamas inventorius.

„Galima tik spėlioti, galbūt tie asmenys tokiu savo elgesiu bando pasiųsti kokią nors žinią. Ar taip išreiškia save? Prašome taip nesielgti. Susisiekite su bendrovės specialistų komanda, kuri priims ir įvertins turimus nusiskundimus, prašymus, patarimus ar pageidavimus. Skatiname problemas spręsti civilizuotai, visuomenei priimtinais būdais, o ne niokoti bendrovei priklausantį turtą.“

Anot J. Indulytės, jei ne tie vandalizmo aktai, kapinėse kitų rimtų nutikimų nebūna. Nebent sutrinka vandens tiekimas ar trūksta vamzdis.

„Tokias problemas sprendžiame greitai, kad žmonės, atvykę aplankyti savo artimųjų kapų, nesusidurtų su nepatogumais, – teigė ji. – Mums labiau apmaudu dėl labai dažnų situacijų, kai gyventojai į kapinėse esančias atliekų surinkimo aikšteles atveža ir palieka savo namų ūkiuose esančias buitines ir didelių gabaritų atliekas, statybines ir žaliąsias atliekas, nerūšiuoja ir atliekomis atsikrato neatsakingai. Būtent tokių atliekų tvarkymas reikalauja papildomos darbo jėgos ir išteklių – siunčiamos atskiros brigados aikšteles sutvarkyti, tam reikalingas specialus transportas. Tokie papildomi darbai atsispindi ir gyventojų sąskaitose už suteikiamas paslaugas.“

Kviečia ne niokoti, o pasikalbėti

AB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas sako, kad tokios ir panašios besikartojančios situacijos tiek kapinėse, tiek mieste, kai yra niokojamas bendrovei priklausantis turtas, ne naujiena.

„Pavyzdžiui, mieste labai dažnai yra susprogdinami ar kitaip apgadinami komunalinių atliekų konteineriai. Tokios ir panašios situacijos parodo, kad mūsų miesto jaunajai visuomenei vis dar trūksta sąmoningumo, nes būtų sunku patikėti, kad suaugę žmonės, atvykę aplankyti artimųjų kapų, galėtų taip elgtis. Vandalų neatbaido nei sakraliai svarbios šventos ir visuomenei jautrios vietos, nei viešumas ar administracinė atsakomybė. Taip besielgiantis nesubrendęs jaunimas formuoja neigiamą įspūdi apie Panevėžį kaip saugų bei draugišką miestą. Jeigu jaunimas savo susikaupusį nepasitekinimą ir toliau reikš vandalizmo aktais – niekas nepasikeis. Raginčiau rinktis visiems priimtiną dialogo būdą – pasikalbėti. Jeigu tokie gestai susiję su bendrovės teikiamomis paslaugomis – mes norime išgirsti priežastis ir kas konkrečiai netenkina. Kalbėkimės ir kurkime gero bei saugaus miesto įvaizdį“, – mintimis dalijosi bendrovės direktorius R. Ramūnas.

Dergia, kur papuopla

Panevėžio rajono seniūnijose yra trijų kategorijų kapinės – veikiančios, riboto veikimo, neveikiančios – ir jas visas būtina prižiūrėti, sutvarkyti, lapus sugrėbti. Karsakiškio seniūnijos kapinių prižiūrėtoja Regina Karvelienė sako, kad žmonių „chamiškumas“ ją vis dar stebina ir darbo kapinėse visada yra.

„Viena didžiausių problemų – netvarkingi tualetai. Žmonės čia labai nekultūringai elgiasi ir gamtinius reikalus atlieka ne į tam skirtą duobę, o šalia jos“, – piktinosi R. Karvelienė.

Pasak kapinių prižiūrėtojos, kita problema – šiukšlės šalia konteinerių. Beveik visose kapinėse yra pastatyti bendri konteineriai, o ten, kur jų nėra, pastatytos specialios dėžės šiukšlėms mesti. Kai jos prisipildo, darbuotojai dėžes surenka ir išveža į konteinerius.

„Problema ne su šiukšlėmis iš kapinių, o kad žmonės suveža buitines atliekas iš namų. Pavyzdžiui, Naujikų kapinėse pastatyti konteineriai. Kapinės yra šalia sodų. Ir nors sodininkai turi savo konteinerius, pačias įvairiausias atliekas jie išmeta čia – į kapinių konteinerius. Taip yra su visais konteineriais, kurie pastatyti prie pagrindinių, dažnai pravažiuojamų kelių. Tai ir Karsakiškio, ir Palaukių kapinės. Kapinaitės, kurios yra miške, toliau nuo gyvenvietės, ten truputį tvarkingiau. Naujikų kapinėse šiukšlės iš konteinerių išvežamos kartą per mėnesį. Jeigu būtų metamos šiukšlės tik iš kapų, vieno išvežimo pakaktų. Jei konteineriai būna stipriai perkrauti, tiesiog prašome atskiro grafiko šiukšles išvežti papildomai“, – pasakojo R. Karvelienė.

Sodininkai į kapinių konteinerius nesidrovi atvežti ne tik šiukšlių maišus, bet ir didelių gabaritų atliekas: čiužinius, baldus, padangas ir kt.

„Nėra labai tvarkinga, bet kiek galime, tiek sutvarkome, stengiamės, kad kapinės nevirstų šiukšlynu, bet vis dar stebimės tokiais žmonių poelgiais“, – kalbėjo R. Karvelienė.

Visgi kapinių prižiūrėtoja pasidžiaugė, kad Karsakiškio seniūnijos kapinėse nepasitaikė nei skaudžių vandalizmo atvejų, nei vagysčių.

Karsakiškio seniūnijos kapinėse nėra įrengta jokių laistymo sistemų. Artimųjų kapų tvarkyti atvykę giminaičiai vandenį semia iš šulinio. Todėl prie kai kurių šulinių yra įrengtos specialios kabyklos kibirams laikyti. Kai kuriose kapinėse pačios bendruomenės įrengė vietas, kuriose sudėti bendro naudojimo įrankiai.

„Kiek man žinoma, apie vagystes nebuvo girdėti. Reikia tikėtis, kad ir toliau įrankiai tarnaus ir kabės savo vietoje. Viliuosi, kad žmonės nedrįs iš kapinių vogti tokių daiktų“, – sakė R. Karvelienė.

Vagia net kibirą ir laistytuvą

Paįstrio kapinėse praėjusiais metais prieš Motinos dieną buvo įgyvendinta graži ir prasminga akcija – čia buvo įrengtas specialus stovas, ant kurio sukabinti patys įvairiausi įrankiai, skirti kapavietei prižiūrėti. Tai laistytuvai, kibirai, šluotos, kauptukai, grėbliai. Baiminantis, kad kapams tvarkyti reikalingos priemonės gali būti pasisavintos, įrankiai buvo sužymėti specialiu užrašu „Paįstrio kapinės“. Visgi net ir ženklinimas ilgapirščių neatbaidė.

Paįstrio seniūnijos kapines prižiūrinti kapų tvarkytoja Rita Glušokienė teigė, kad iki šiol iš kapinių dingo laistytuvas ir kibiras. Pernai iš kelių kapaviečių buvo išrauti brangesnių augalų krūmai ir medeliai.

„Mano žiniomis, Naujosiose kapinėse, viename kvartele, buvo išrauti šeši krūmeliai, nuo mano prižiūrimo kapo taip pat dingo graži pušelė. Kapus prižiūrintys artimieji dėl to didesnių pretenzijų nereiškė, į policiją nesikreipė. Kai kurie vėl iš naujo pasisodino naujus augaliukus. Panašu, kad tai ne vietinių žmonių darbas, turbūt taip pasielgė kažkas iš atvažiavusiųjų“, – svarsto kapinių prižiūrėtoja.

R. Glušokienė džiaugėsi, kad šiais metais kapinėse nekilo jokių didesnių problemų. „Prieš penkerius metus kapinėse buvo įrengtas lauko tualetas. Iki šiol jis tvarkingas, žmonės, panašu, moka juo naudotis. Kapinėse yra septyni konteineriai, prie jų šiukšlių kalnai tikrai nesusidaro. Daugiau jų būna prieš Tėvo, Motinos dienas ar prieš Vėlines, bet susitvarkome, tikrai neturime kuo skųstis“, – džiaugėsi R. Glušokienė.

„Jūsų Panevėžys“ (www.jp.lt ) inf. ir nuotr.