Panevėžyje išvertus atliekas prie konteinerių greitai galima tapti vietine „žvaigžde“. Neapsikentusi prie konteinerių suverčiamų krūvų žolės, senų baldų ir kitų rakandų, įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ ėmėsi ne tik statyti mobiliąsias kameras, bet ir socialiniame tinkle viešinti vaizdus su nufilmuotais pažeidėjais.

Įmonės paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vienas vyrukas prie konteinerių aikštelės tvoros numeta juodą plastikinį maišą, prigrūstą žolės, moteriškė ten pat išverčia glėbį rankose atsineštų šakų, dar vienas vyras, praeidamas pro šalį, drėbteli jam nebereikalingą lentą. Kitoje miesto vietoje, prie transformatorinės, sukrautą nelegalų sąvartyną automobiliu atvažiavusi moteriškė dar papildo išmesdama dulkių siurblį.

Prie kitos aikštelės vyras iš automobilio bagažinės iškrauna ir greta tekstilės konteinerio surikiuoja net tris prikimštus plastikinius maišus, užuot jų turinį tvarkingai sumetęs į patį konteinerį. „Panevėžio specialaus autotransporto“ komunikacijos specialistės Justinos Indulytės teigimu, įmonė nusiteikusi tokius filmukus viešinti nuolatos. „Turime stengtis visuomenę šviesti nors ir tokiomis priemonėmis. Kituose miestuose atliekų tvarkytojai irgi imasi panašių veiksmų, nes viešumas – galingas dalykas“, – sako J. Indulytė.

Bauda be įspėjimo

Pričiuptiems pažeidėjams netinkamai išmestos atliekos nepigiai kainuoja. Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, pasikeitus teisės aktams, nebeliko įspėjimo – iš karto skiriama bauda. Pirmą kartą įkliuvusiems ji siekia nuo 30 iki 140 eurų. Per metus pričiuptiems antrą kartą teks pakloti nuo 140 iki net 600 eurų. Per šiuos metus miesto viešosios tvarkos prižiūrėtojai už netinkamai atsikratytas atliekas panevėžiečiams jau surašė 103 protokolus. „Pažeidėjus nustatyti padeda ne tik filmavimo kameros. Apie juos praneša ir pilietiški žmonės. Negaliu išskirti, kad netinkamai atsikratoma tik žaliosiomis atliekomis. Prie komunalinių atliekų konteinerių metami baldai, įvairūs rakandai, pasitaiko, kad atvežusieji didžiulius maišus su drabužiais net nebando kišti į tekstilės konteinerius, o numeta šalia“, – teigė T. Martinaitis.

Į darbą su maišais atliekų

Visgi panevėžiečiai beda pirštu į pačius miesto tvarkytojus: prie konteinerių versti žaliąsias atliekas draudžiama, bet jas priimančios įmonės aikštelės darbo laikas patogus tik nedirbantiems. „Mes labai rūpinamės tvarumu, atliekų rūšiavimu ir tinkamu žaliųjų atliekų surinkimu. Idėja šauni, bet kaip ji realizuojama, negali nesistebėti“, – sako panevėžietė, buvusi miesto Tarybos narė Rima Rimšienė.

Dar prieš keletą metų įmonės „Panevėžio specialus transportas“ aikštelėje Pilėnų gatvėje į pastatytą konteinerį atliekas panevėžiečiai atveždavo net ir vėlų vakarą. Nors užkardas būdavo nuleidžiamas po 18 val., tačiau palikę automobilį, panevėžiečiai maišus, prikimštus žolės, pūvančių obuolių ar kitų žaliųjų atliekų, iki konteinerio tiesiog nutempdavo. „Bet Panevėžys sukūrė naują tvarką. Dabar aikštelės vartai užrakinami 18.30 val., o atidaromi 8.30 val. Kada dirbančiam žmogui atvežti žaliąsias atliekas? Po darbo nuvažiuoji į sodą, prisikrauni bagažinę maišų su žole, bet suspėti grįžti į miestą iki 18.30 val. neįmanoma. Iš ryto prieš darbą irgi negali atvežti, nes vartai atsidaro pusvalandžiu vėliau nei darbą pradeda įstaigos. Tai reiškia, kad tas atliekas vežiesi į darbą, o po jo nevalgęs, negėręs, su gerais drabužiais leki į Pilėnų g. aikštelę išpurtyti maišų“, – atkreipė dėmesį R. Rimšienė.

Ji pati pasakoja ne kartą vakare surinkusi krituolius obuolius į maišą jį vežėsi į darbą, o paskui nė neužsukusi į namus lėkė į aikštelę, kad spėtų iki 18.30 val. ir netektų pūvančių žaliųjų atliekų vežioti automobilio bagažinėje.

Švaru, bet nepatogu

R. Rimšienės nuomone, kadangi aikštelės darbo laikas nepatogus daugumai dirbančių žmonių, nereikia stebėtis gatvėse prie konteinerių nuolat išaugančiomis žolės, šakų ir kitų atliekų stirtomis. „Aikštelės vartus rakinti pradėjo turbūt dėl to, kad ten prie konteinerio žmonės prišiukšlindavo. Dabar uždara teritorija, idealiai švaru, bet akivaizdžiai matyti, kad atliekų atvežama dukart, jei ne triskart mažiau. Nes veža tik geranoriškai nusiteikusieji, kiti tiesiog gatvėse prie konteinerių supila. Žmonės nebesuinteresuoti elgtis atsakingai, nes jiems ta tvarka nepatogi“, – pabrėžia buvusi politikė. Patogesnę ją padarytų, R. Rimšienės nuomone, elementarūs sprendimai – sudaryta galimybė į aikštelę Pilėnų g. atliekas atvežti kitu metu.

Panevėžietei nesuprantama, kodėl tvarkytojai neatkreipia dėmesio net į tokią smulkmeną kaip palypėjimas iki aikštelėje pastatyto aukšto žaliųjų atliekų konteinerio. „O juokingiausia problema, apie kurią daug kartų esu sakiusi įmonės darbuotojai, jog nėra normalių laiptelių palypėti, kad pasiektum išmesti maišą į tą konteinerį. Ten pastatyti du nedideli laiptukai nieko neišsprendžia. Kodėl tokio paprasto dalyko kaip palypėjimas neįmanoma padaryti žmoniškai ir patogiai?“ – stebisi R. Rimšienė.

Papildomai kainuotų

Atliekų tvarkytoja įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ nemato reikalo keisti jos aikštelės darbo laiko.

Bendrovės atsiųstame atsakyme teigiama, jog jis ir dabar lankstus ir patogus gyventojams pristatyti žaliąsias atliekas.

Darbo dienomis iki 18.30 val. nespėjantiems panevėžiečiams siūloma jas atvežti šeštadieniais, mat tądien aikštelė dirba nuo 9 iki 18.30 val., išskyrus pietų pertrauką. Įmonė motyvuoja, kad aikštelę atverti ir vėlesnėmis valandomis reikštų papildomą finansinę naštą, kurią tektų įskaičiuoti į panevėžiečiams taikomą atliekų išvežimo mokestį.

„Aikštelės darbas visą parą pareikalautų papildomų išteklių, nes tektų įdarbinti prižiūrėtojus naktimis. Iš praktikos galime pasakyti, kad į neprižiūrimą aikštelę žmonės privežtų ir neleistinų dalykų. Visi matome, kad ir prie komunalinių atliekų aikštelių sukraunama bet kas“, – pažymi J. Indulytė. Tačiau įmonė pažadėjo įvertinti aukštesnio palypėjimo iki konteinerio poreikį. Į Pilėnų g. veikiančią aikštelę per šių metų pirmąjį pusmetį panevėžiečiai jau suvežė 259,48 tonos žaliųjų atliekų. Pernai per visus metus čia jų priimta pusketvirto karto daugiau – 907,58 tonos.

Išeitis – rudieji konteineriai

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė mano, kad miestas turėtų tvarkingiau atrodyti prie komunalinių atliekų konteinerių aikštelių pastačius konteinerius virtuvės atliekoms. Į juos bus galima versti bioskaidžias atliekas, taigi, ir žaliąsias. Savivaldybė jau yra nupirkusi 191 tokį konteinerį.

Miesto gatvėse juos išrikiuoti žadama tuomet, kai Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) sąvartyne Panevėžio rajone, Dvarininkų kaime, netoli Liūdynės, įrengs maisto atliekų tvarkymo liniją. Šią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą suteikti PRATC paskolą šioms statyboms.

Planuojama, kad naujoji linija pradės veikti jau šių metų pabaigoje. Kol kas dešimt tokių rudos spalvos konteinerių pastatyta Pilėnų mikrorajone. „Kai mieste atsiras daugiau maisto atliekų konteinerių, į kuriuos bus galima mesti ir smulkias žaliąsias atliekas, gal šiukšlynų sumažės“, – viliasi R. Taučikienė.

Inga Kontrimavičiūtė, www.sekunde.lt inf. ir nuotr.